World fitness federation | World body building federation/p>
2024. TARPTAUTINĖS NAUJIENOS.
KULTŪRIZMO NUOSMŪKIS.
Veikianti nuo 1968 metų šiandien Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija vienija narius iš 141 šalies. Neseniai į federaciją įsiliejo Bahreinas. Skirtingai nuo visų kitų tarptautinių organizacijų W.F.F. – W.B.B.F. prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) pastangomis federacija siekia J.T. (Jungtinių Tautų), Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee) pripažinimo, prisijungimo prie W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) organizacijos.
Nekalbėsime apie kitas šiandien gausias tarptautines kultūrizmo organizacijas, nes jų veikla sporto atžvilgiu visada buvo niekinė. Nulis ir tiek... Realiame oficialiai pripažintame sporte tų organizacijų nebuvo ir nebus. Kokie gi „kilnūs“ tikslai tų „organizacijų“? Gal kas nors gali pasakyti? Kodėl jos išvis egzistuoja, ko siekia?
Per T.O.K. (I.O.C.) narę Tarptautinę sunkiosios atletikos F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federaciją 1947 metais amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) pastangomis kultūrizmas tapo beveik olimpine sporto šaka ir taip tęsėsi iki 1969 metų (su kultūrizmo sporto istorija galima susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).
1970 metais F.I.H.C. generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar Satte) pastangomis Belgrade (Jugoslavija) buvo įkurta sportinė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, taip pat jo pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare. Iki tol I.F.B.B. buvo eilinė privati komercinė firma. Taip 1971 metais I.F.B.B. iš F.I.H.C. perėmė oficialaus kultūrizmo sporto valdymą pasaulyje.
Kai 1998 metais per I.F.B.B. federaciją kultūrizmą atsisakė remti Tarptautinis Olimpinis Komitetas, po brolių DŽO ir BENO VEIDEIŲ (Joe and Ben Weider brothers) staigaus atsitraukimo nuo kultūrizmo, po 2015 metų triukšmingo I.F.B.B. skilimo, tarptautinėje arenoje pasirodė 1983 metais įkurta privati DŽIMO MANJONO (Jim Manion) kompanija N.P.C. (National Physique Committee). Pastaruoju metu RAFAELIO SANTOCHOS (Rafael Santonja) ir DŽIMO MANJONO nuoseklios veiklos dėka kultūrizmas negrįžtamai nustojo būti sportu. Kultūrizmo sportas jo vadovų nebedomina – tikslas tik pinigai... 2023 metais savo veiklą nutraukė Tarptautinių federacijų sąjunga G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations), apie kurą daug metų aistringai trimitavo fanatiški I.F.B.B. propagandos atstovai. 2023 metais anti dopingo agentūra W.A.D.A. nutraukė santykius su I.F.B.B. federacija.
KOLUMBAS SUGRĮŽO.
Šiuo metu I.F.B.B. bei N.P.C. organizuojami festivaliai yra ne kas kita, kaip „dainų ir šokių šventės“. Vieni su savo „Olympia“ festivaliais, kiti su „Arnold Classic“ festivaliais... Kultūristai iš sportininkų pasidarė vieni iš minėtų festivalių šokėjų ir dainininkų. Gal ir neblogai, jei jiems tai patinka. Kultūristai festivalių scenose „suka ratelius“ ir didžiuojasi festivalininkų medaliais, tačiau visa tai – ne sportas. Sugalvokite patys, kaip tikro sporto atžvilgiu pavadinti tuos N.P.C. bei I.F.B.B. „tūsus“... Kadaise KRISTUPAS KOLUMBAS (Christopher Columbus)atrado Ameriką ir naiviems indėnams įteigdavo į visokius niekniekius keisti auksą. Šiandien kultūristai labai panašūs į tuos indėnus, iškeitę seniau tarptautinės ir nacionalinės valdžios pripažintą sportą į pasistraksėjimus festivaliuose. Tiesiog naivūs strakaliukai. Kultūristai lengvai pasitraukė iš komersantais sunaikinto sporto ir pasidavė šarlatanams.
Analizuojant dabarties situaciją galima teigti, kad praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio „socialistinis“ kultūrizmas buvo labai arti tarptautinių sporto standartų ir galėjo vystytis net iki olimpinio sporto. Kultūristai mąstė, darė išvadas ir siekė tikslo. Minėtiems standartams pagrindus padėjo garsioji „Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Body Building School“, «Вильнюсская школа культуризма»), kuriai vadovavo gabūs kultūrizmo teoretikai ir praktikai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) bei VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Tuomet varžybų salės lūžo nuo žiūrovų gausos, o dabar salės tuščios – niekam nebeįdomus šiuolaikinis kultūrizmas... Dabarties kultūristai apie tai gali tik pasvajoti. „Socialistinio“ kultūrizmo susiliejimas su „Vakarų“ kultūrizmu sugriovė gražias iniciatyvas ir taip negrįžtamai atvedė iki primityvios dabarties bedugnės.
Mes neteigiame, kad kultūristai kvaili. Jie tiesiog negalvoja ir nemato esmės. Apsidairykite ir pradėkite galvoti!
Su tarptautinėmis sporto organizacijomis bei jų istorija galite įvairiomis kalbomis susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt