World fitness federation | World body building federation/p>
VIENOJE KAMEROJE SU NOBELIO PREMIJOS LAUREATU SOLŽENICYNU.
GEORGIJUS TENNO - SSSR LAIKŲ ESTIJOS DIDVYRIS.
SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
Praėjusio šimtmečio šešiasdešimtaisiais metais vienu iš pagrindinių kultūrizmo propaguotoju SSSR buvo sunkiaatletis estas GEORGIJUS TENNO (Георгий Тэнно). Buvęs karo laivyno karininkas, antrojo pasaulinio karo dalyvis GEORGIJUS TENNO 1948 metais buvo melagingai apkaltintas šnipinėjimu, areštuotas ir nuteistas. Kelėti jam teko aštuonerius metus, beje, vienoje kameroje su ALEKSANDRU SOLŽENICYNU (Aleksandr Solzhenitsyn, Александр Солженицын). Minėtu laikotarpiu GEORIJUS TENNO penkis kartus bandė pabėgti, bet kaskart nesėkmingai. ALEKSANDRO SOLŽENICYNO romane „Gulago Archipelagas“ („Arkhipelag Gulag“, «Архипелаг ГУЛАГ») yra skyrelis „Įsitikinęs bėglys“ («Убежденный беглец»), skirtas GEORGIJUI TENNO. Apie GEORGIJŲ TENNO ALEKSANDRAS SOLŽENICYNAS rašė: „Jis buvo stipriausias iš mūsų, narsiausias ir labai ryžtingas“. 1970 metais už indėlį į pasaulio literatūrą Nobelio komitetas paskyrė ALEKSANDRUI SOLŽENICYNUI Nobelio premiją.
Baigiantis penktajam dešimtmečiui GEORGIJUS TENNO išėjo į laisvę ir pradėjo dirbti SSSR fizinio lavinimo mokslinių tyrimų institute (ВНИИФК, Всесоюзный научно исследовательский институт физической культуры).
1968 metais GEORGIJUS TENNO išleido knygą „Atletizmas“ («Атлетизм»), kuri greitai tapo populiariu leidiniu. Čia buvo visa reikalinga treniruotėms informacija: treniruočių metodika, atsistatymas po fizinio krūvio, mityba. Savo apimtimi SSSR tai buvo unikali informacija. Nors GEORGIJUS TENNO apie savo darbų šaltinius nekalbėjo, tačiau buvo akivaizdu, kad rašydamas knygą jis naudojosi jam pagal darbą prieinamais metodiniais užsienio leidiniais. Praėjęs Gulago kelius, GEORGIJUS TENNO žinojo iš kur pučia vėjai. Jis buvo atsargus, todėl jo knygoje ne kartą pabrėžta, kad „kultūrizmas ne tam, kad kraipytis prieš veidrodį. Šis užsiėmimas skirtas tvirtiems raumenims, kurie tarnaus tėvynei“.
Prasidedant kultūrizmo draudimui persekiojimui SSSR, 1970 metais GEORGIJUS TENNO žuvo autoavarijoje. Ar tai buvo atsitiktinė žūtis – sunku spręsti.
GEORGIJUI TENNO atminti nuo 1971 metų Estijoje imta organizuoti tarptautinį turnyrą „Georgo Tenno Memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно»). Iki 1989 metų buvo surengta keturiolika memorialų, kurie kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968-2019) turnyru ilgus metus buvo vienintelėmis reguliariomis kultūrizmo varžybomis SSSR ir visame socialistiniame pasaulyje.
Pastaba: „Georgo Tenno memorialų“ dokumentai, surinkti Estijos WFF-WBBF federacijos prezidento INARO MARDO, saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose.