LIETUVOS KULTŪRIZMO IŠTAKOS

Autorius nepretenduoja į išsamų chronologinį Lietuvos kultūrizmo irtorijos dėstymą.

Dešimtmečiai nusinešė negrįžtamai daug šios istorijos epizodų. Organizuotos kultūrizmo treniruotės Lietuvos sporto klubuose prasidėjo 1960 metų pradžioje. Kultūrizmas darėsi populiarus ir greit paplito Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, rajonų centruose. Sportininkai pasiekė neblogų rezultatų, ėmė dalyvauti varžybose Lietuvoje (1965) ir Lenkijoje (1968). 1966 m. Vilniuje vyko tarptautinės varžibos, kuriose sekmė lydėjo lietuvius A.PRICĄ, A.PATACKĄ,A.RAMANAUSKĄ, K.ALŠAUSKĄ, maskviečius GENADIJŲ BALDINĄ, I.PETRUCHINĄ.Kultūrizmo paplitimui Lietuvoje, o per ją ir visoje SSSR nemežą įtaką turėjo Lenkija ir Čekoslovakija. Ten jau seniau imti organizuoti tarptautiniai turnyrai. Neatsiliko ir Lietuva, artėjant septyniasdešimtiesiems metams, pravedusi ne vienas tarptautines varžybas. Sektinų pavyzdžių įkvėpimui buvo nedaug, tad teko nemažai eksperimentuoti. Ilgą laiką SSSR ir buvusiose socialistinėse šalyse kultūrizmo varžybos vyko keliais etapais - pozavimo bei jėgos (štangos spaudimas, pritūpimai su štanga, prisitraukimai prie sprando, net trišuolis ir bėgimas). Tuo laikotarpiu Lietuvoje aktyviai dirbo gabūs organizatoriai JUOZAS JUSEVIČIUS, VYTAUTAS ZUMERIS, VYTAUTAS JANKAUSKAS. Pirmasis Lietuvos atletinės gimnastikos (taip vadinosi kultūrizmas) komisijos pirmininkas buvo V.ZUMERIS (sporto gydytojas, šiuo metu dirbantis su Lietuvos olimpinėmis rinktinėmis). Baigiantis šeštam dešimtmečiui Lietuvą garsino kauniečiai RYTIS MACIJAUSKAS, P.BIELIŪNAS, R.ZUJUS, SAJUS KRUPNIKAS, vilniečiai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, LEONAS PIVORIŪNAS. Pirmos tarptautinės varžybos, pirmi laimėjimai skatino dirbti, tačiau nelauktai "nukrito" kultūrizmo draudimas, beveik dviem dešimtmečiams sustabdęs kultūrizmo plėtrą. Neabejotinai, draudimas turėjo ir teigiamos įtakos - kas negirdėjo, taip sužinojo apie naują sporto šaką, ėmė domėtis, gilintis. Tačiau nemažai sportininkų nutraukė treniruotes, o organizatoriai surado savo veiklai kitas erdves, tad juos pakeitė kita karta. 1972 m. prieštaringomis aplinkybėmis sėkmingai kultūrizmui vadovavusį V.JUSEVIČIŲ pakeitė ROMANAS KALINAUSKAS. Būdamas geru organizatoriumi, kultūrizmui Lietuvoje vadovavo dvidešimt metų, tačiau dažnai atsakingiems sprendimams jam trūkdavo drąsos bei ryžto. Papūtus perestroikos vėjams, nors ir nebuvo galimybių bendrauti su Vakarais, tačiau Rytų Europos šalys buvo atviros. Lietuvos sportininkai kasmet dalyvavo tarptautinuose turnyruose DDR, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje. Lietuvos Respublikos Sporto Komitete už kultūrizmą buvo atsakingas vienintėlis Lietuvoje sunkiosios atletikos pasaulio čempionas EDUARDAS MKRTUMIAMNAS.Jo pastangų dėka pirmosios Lietuvos sportininkų išvykos į užsienio varžybas buvo sėkmingos. Iki pat oficialaus kultūrizmo pripažinimo SSSR (1987) Lietuvos sportininkai bei organizatoriai vaidino nemenką vaidmenį - užėmė įvairias pareigas SSSR Atletinės Gimnastikos Komisijoje. Tarptautiniai "Gintarinio prizo" ir G.Tenno memorialų turnyrai buvo neoficialiais SSSR kultūrizmo čempionatais, o lietuvaičiai juose užimdavo ne paskutines vietas. Tuomet skambėjo jau dabar istorijon nuėję JEVGENIJAUS GORELIKO, RIŠARDO KRINICKIO, JEVGENIJAUS ŽURCEVO, OLEGO ŽURO, ROLANDO BUČINSKO, RAIMONDO PETRAIČIO, VALENTINO VANDŽIO, ALBERTO BESAKIRSKO, IGORIO KARPECO, VLADO KAPCEVIČIAUS, VINCO DUBICKO, ALGIO IR RAIMONDO IVANAUSKŲ, STASIO CUKANOVO, bei daugelio kitų žymių to meto sportininkų vardai. Lietuvos sportininkų pergales vainikavo pirma SSSR kultūrizmo taurė Leningrade (1988 m.), kur klaipėdietis VIKTORAS JUCYS tapo absoliučiu čempionu. 1988 metais SSSR buvo priimta į tarptautinę IFBB federaciją. Pirmas išbandymas sportininkams buvo pasaulio čempionatas Australijoje. Visi, tame tarpe ir V.JUCYS, įtemptai ruošėsi. Sužinoję, kad į SSSR delegaciją Autralijon nėra įtrauktas R.KALINAUSKAS, Lietuvos kultūrizmo vadai savaip "boikotavo" varžybas - jie "pametė" Lietuvos sportininkų, buvusių SSSR rinktinės nariais, pasus. Daug prakaito išlieję pasiruošimui, atvykę į Maskvos aerouostą lietuvaičiai tuščiomis grįžo namo, nes be pasų išvykti negalėjo.