WFF VAIDMUO PASAULINIAME SPORTO JUDĖJIME

WFF VAIDMUO PASAULINIAME SPORTO JUDĖJIME 

Visa, kas nauja, sunkiai skinasi kelią, nes visa, kas sena, tam priešinasi visomis išgalėmis. Tik progresas yra nesustabdomas. Nesustabdoma ir sporto šakų kaita. Senosios sporto šakos, turinčios gilias tradicijas, stengiasi ir toliau tokiomis išlikti. Naujosios sporto šakos, kurios savo amžių skaičiuoja dešimtmečiais ar mažiau, yra labai aktyvios, greitai keičiasi, ieško vis naujų formų. Jos yra labai šiuolaikiškos ir populiarios, turi daug pasekėjų visame pasaulyje. Tarp tokių fitnesas bei kultūrizmas. Nors šie sporto šakų pavadinimai gana nauji, tačiau ištakos siekia 1898 metus. Tais lemtingais 1898 metais Rusijoje ir Anglijoje imta rengti reguliarius kultūrizmo turnyrus, o Anglijoje pradėtas leisti it iki šiol leidžiamas kultūrizmo žurnalas „Health & Strength“.
Europoje išpopuliarėjęs kultūrizmo sportas ketvirtame dešimtmetyje paplinta ir po Ameriką. Čia JAV sėkmingai pradeda darbą įvairios sportinės organizacijos, tarp kurių populiari Amerikos Atletų Sąjunga (American Athlets Union), daug reiškiasi sunkiosios atletikos „tėvas“ Bobas Hofmanas (Bob Hoffman, 1898-1985). Laisvoje ir demokratinėje šalyje kultūrizmo sportas vystosi ir populiarėja itin sparčiai. Nemenką žymę šiame sporte paliko broliai Benas ir Džo Veideriai (Weider), kurie, dėka iš Europos pasikviesto Arnoldo Švarcenegerio (Arnold Schwarcenegger), šią sporto šaką dar labiau išpopuliarino. Reikėtų paminėti, kad broliai pirmieji sujungė sportą  su komercija. Būtent komerciniais tikslais Veideriai siekė ir olimpinio pripažinimo kultūrizmui. IOC (International Olympic Committee) IFBB (International Federation of Body Builders) federacijai suteikė dviejų metų bandomąjį laikotarpį, po kurio IOC atsisakė pripažinti ir remti IFBB federaciją bei kultūrizmo sportą. Būtent nuo šio momento pasauliniame kultūrizmo sporte prasidėjo sumaištis. Stipriai brolių Veiderių laikytos pozicijos susvyravo, keitėsi vadovai bei vadovavimo principai, buvo parduoti populiarūs kultūrizmo turnyrai bei žurnalai, sparčiai kūrėsi naujos kultūrizmo organizacijos. Norėta net IFBB federaciją parduoti, tačiau neatsirado norinčių ją nupirkti. Komercija Amerikoje nustūmė sportą į antrą planą.
Tuo tarpu Europa stebėjo įvykius ir rinkosi savąjį kelią. Kaip grybai iš po lietaus pradėjo kurtis naujos federacijos, asociacijos, neaiškūs sportiniai susivienijimai. Šios organizacijos tarpusavyje lenktyniavo garsiai pavadinimais, savo organizuojamus renginius vadino tokiais žodžiais, kaip „pasaulis‘, „Visata“ ir panašiai. Visos jos stengėsi sukviesti įvairių šalių sportininkus ir lengva ranka jiems suteikti pasaulio čempionų ar dar kokius nors „kosminius“ titulus. Visos šios organizacijos neturi juridinio organizacijos statuso ir dažnai privačios 1-2 fizinių asmenų nuosavybės, ar šiaip kelių fizinių asmenų susibūrimas. Jas būtų galima vadinti „būreliais“, “rateliais“ ar „draugijomis“, kuriose renkasi bendraminčiai laisvalaikio praleidimui. Dažnai šių organizacijų „čempionatai“ vyksta mažuose kaimeliuose, paplūdimiuose ar super marketo parduotuvėse. Tai galėtų būti šventinis šou pasirodymas, o ne pasaulio ar kontinento čempionatas. Gaila sportininkų, sporto veikėjų, kurie dėl nežinojimo patenka į tokių organizacijų žabangas. Tiesa, kai kam paplūdimyje ar parduotuvėje iškovotas „pasaulio čempiono“ titulas užglaisto tragikomedijos vaizdus ir, iš tolimų kraštų sugrįžę į gimtus namus, šie sportininkai išdidžiai pasakoja apie „garbingas kovas garbingoje federacijoje“. Kartais nueinama iki absurdo. Rietenų ir nesutarimų dėka šiandien egzistuoja net trys  save įvardinančios „tarptautinėmis“ NABBA asociacijos. 2008 metų vasarą vienos savaitės intervalu Graikijoje vyko trys NABBA pasaulio čempionatai, kiekviena iš trijų NABBA asociacijų stengėsi aplenkti konkurentę... Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. 
Visa painiava, organizacijų bei varžybų gausa klaidina visuomenę, įvairių šalių valstybines institucijas bei visuomenines organizacijas. Sporto ministerijoms sunku susigaudyti tokiose „džiunglėse“. Tenka ilgai aiškintis, kokios organizacijos geresnės, kuo jos skiriasi, kurios tikros, o kurios tik menamos. Visos šios kultūrizmo organizacijos, kaip ir pats kultūrizmo sportas, yra akligatvyje. Jos nežino ką daryti, kur link vystytis, puola į kraštutinumus, o pripažinti, kad jos neturi ateities – nenori. Neturėdamos registracijos dokumentų, apskaitos, jos neatitinka rimtų organizacijų reikalavimų ir stengiasi tik egzistuoti, tenkinant jų vadovų tuščias ambicijas, o  jų hobį prilyginant reikšmingai sportinei veiklai. 
Pasaulinė kultūrizmo federacija (World Body Building Federation, toliau WBBF) ir pasaulinė fitneso federacija (World Fitness Federation, toliau WFF) yra oficialiai registruotos, dirba oficialiai, siekia aiškių tikslų, kas juridiškai atitinka visus tarptautinės sporto organizacijos reikalavimus. Būtent šis išskirtinis požymis leidžia WFF ir WBBF tiesiogiai bendradarbiauti su pasaulyje pripažintomis tarptautinėmis organizacijomis, sulaukti įvairių šalių nacionalinių olimpinių komitetų, vyriausybinių organizacijų pritarimo ir paramos. 

ISTORINIAI MOMENTAI

Beveik visą dvidešimtąjį amžių pasaulis buvo padalintas į dvi stovyklas, socialistinę ir kapitalistinę, kurias skyrė „geležinė uždanga“. Negalėdamos tarpusavyje bendrauti, abi stovyklos ėjo savo individualiu keliu, vystydamos kultūrizmo sportą. Subyrėjus socializmo mitams atsivėrė naujos galimybės. Socialistinių šalių sporto struktūros jungėsi su vakarietiškomis. Kultūrizmui šie procesai buvo naudingi. Remiamos savo valstybių, buvusios socialistinės šalys rengė ir finansavo garsius kultūrizmo čempionatus, nes pačioje Amerikoje šio sporto populiarumas jau buvo pradėjęs silpti.
Ilgus metus Rytų Europoje Lietuva buvo kultūrizmo sporto lydere. Ypatingai svarbų vaidmenį vaidino reguliariai Klaipėdoje organizuojami tarptautiniai „Gintarinio prizo“ turnyrai. Esant „geležinei uždangai“, dalyvauti „Vakarų“ šalyse rengiamose varžybose negalėjome. Todėl „Gintarinio prizo“ turnyrai buvo pagrindinėmis reguliariai rengiamomis socialistinio pasaulio varžybiomis,  jos buvo savotišku socialistinių šalių pasaulio čempionatu. Šis turnyras – visos kultūrizmo sporto šakos istorija: su savo garsiais čempionais, treneriais, vadovais bei organizatoriais. 2008 metais, remiamas Lietuvos Respublikos, šis garsus turnyras minėjo savo keturiasdešimtą jubiliejų (1968-2008). Į renginį Klaipėdoje susirinko ne tik Europos šalių sportininkai, tačiau atvyko delegacijos iš Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos šalių. Ilgamečiu tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų įdirbiu ir idejomis atsirado ir išsivystė pasaulinė WFF (World Fitness Federation) federacija.
Šiandien WFF vienija 89 šalių federacijas, atstovaujančias visus planetos kontinentus. Kasmet vyksta WFF pasaulio ir kontinentų čempionatai, dešimtys tarptautinių turnyrų. 2008 metais WFF įvairiose šalyse organizuoja per šešiasdešimt tarptautinių turnyrų. Be to, kasmet yra rengiami tarptautiniai kongresai, trenerių bei teisėjų seminarai, lietuvių, anglų, estų, rusų, vokiečių, ispanų kalbomis leidžami žurnalai, kurie su oficialių varžybų DVD diskais platinami įvairiose pasaulio šalyse pagrindinių tarptautinių sporto renginių metu. 

WADA, WFF, WBBF

Ieškodami geriausio sprendimo, 2007 metais kultūrizmas ir fitnesas buvo išskirtas į atskiras veiklos kryptis. Tam buvo įkurta ir įregistruota pasaulinė kultūrizmo federacija WBBF. Tarptautiniam fitneso judėjimui liko vadovauti pasaulinė fitneso federacija WFF, o tarptautiniai kultūrizmo klausimai liko WBBF prerogatyvoje. Palaikydama kovą su sparčiai plintančiu dopingo vartojimu sporte, WFF 2007 metų vasarą pasirašė antidopingo sutartį su WADA (World Anti Doping Agency) ir tuo prisijungė prie pasaulinio antidopingo judėjimo. Apie tai byloja oficialus pasaulinės antidopingo agentūros WADA direktoriaus Rune Anderseno raštas. Optimistiškai žvelgianti į ateitį, WFF siekia narystės tarptautinėje sporto federacijų sąjungoje (GAISF) ir galvoja apie olimpines aukštumas. Tuo tarpu WBBF buvo suteiktas dviejų metų laikotarpis apsispręsti dėl prioritetų bei pasiruošti pasaulinio antidopingo kodekso pripažinimui.