FITNESAS. KITA NUOMONĖ

 

PRADŽIA

 

Nors sportinis sveikatingumo judėjimas minimas dar nuo antikos laikų, tačiau reguliarios varžybos pradėtos rengti tik nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Pirmąjį kultūrizmo pasaulio čempionatą („Universe“) Anglijoje 1948 metais surengė tarptautinė NABBA (National Amateur Body Building Association), kuri, vadovaujama anglo OSKARO HAIDENSTAMO (Oscar Heidenstam), po to dar ilgokai laikė pasaulinių kultūrizmo renginių monopolį. O.HAIDENSTAMAS organizavo varžybas (ir pats jose dalyvavo) dar praėjusio šimtmečio trisdešimtųjų metų pradžioje, gerokai anksčiau už šiuo metu žinomus sporto veikėjus ir organizatorius. Kita tarptautinė kultūrizmo organizacija IFBB (International Federation of Body Builders) savo pirmą pasaulio čempionatą surengė tik 1959 metais (pirmą Europos čempionatą 1966 m.).

Jau šeštojo dešimtmečio pabaigoje pasauliniame kultūrizme išsiskyrė dvi pakraipos – grubi raumenų masė ir estetika. Nors NABBA ir IFBB pasirinko pirmąjį variantą, bet jau tada atsirado atletų, kurie vadovavosi grožio ir harmonijos kriterijais.

Daug metų kultūrizmas ir fitnesas ėjo išvien ir buvo sunku vienareikšmiai juos atskirti. Pradžioje moterys atsiribojo nuo pernelyg didelio raumenyno, mažai kuo skiriančio jas nuo vyrų ir visa tai pavadino fitnesu. Tiesiog moterys panoro likti moterimis. Po kurio laiko fitnese atsirado vyrų kategorijos ir judėjimas įgavo platų mąstą. Atsirado nauja savarankiška sporto šaka – fitnesas. Jokiu būdu tai nėra „lengvas kultūrizmas“. Sąvoka žymiai platesnė – tai aerobika, neįgalieji sportininkai, platus jaunimo ir veteranų atstovavimas. Žiūrint per laiko prizmę, dabar daugumą profesionalių praeities kultūrisčių galima vadinti fitnesistėmis, o tai, ką matome moterų kultūrizme dabar, neįmanoma nei suvokti, nei paaiškinti.

 

 

„GINARINIO PRIZO“ TURNYRAS – PIRMOSIOS FITNESO VARŽYBOS PASAULYJE

 

Kur pasukti toliau ir kaip vystyti sportą? Rinkdamasis tarp didelės raumenų masės ir estetiško, turinčio vidutines raumenų apimtis, kūno, kultūrizmas pasirinko masę. Kiekvienos sporto šakos veidas – čempionai. Į juos lygiuojasi pasekėjai, pagal juos sudaroma visuomenės nuomonė, jų rezultatai nurodo sektinas kryptis ir orientyrus. Būtent todėl labai svarbu – KAS ČEMPIONAS?! Pirmą kartą šio strategiškai svarbiausio klausimo sprendimo kultūrizmo sportas pareikalavo šešiasdešimtųjų metų viduryje, kai Amerikoje sužibo dvi lygiavertės, bet labai skirtingos raumenų apimtimis ir kokybe pasaulinio lygio žvaigždės – HAROLDAS PULAS (Harold Pool) ir DEIVIDAS DRAPERIS (Dave Draper), dešimtmečiu vėliau – FRENKAS ZEINAS (Frank Zane) ir LI HEINEJ (Lee Haney), kol galutinai, 1990 metais nugalėjo grubi raumenų masė. Tuomet, protestuodamos tokiam kultūrizmo vystymuisi, Amerikoje eilė tarptautinio profesionalų „Miss Olympia“ turnyro dalyvių paliko kultūrizmą. Tarp jų buvo garsiosios KORINA EVERSON (Cory Everson), KARLA DANLAP (Carla Dunlap), DIANA DENIS (Diana Dennis).  Šiandien kultūrizmas pasuko sveiku protu sunkiai suvokiamu neribotos raumenų masės auginimo keliu, o jo pozavimo programos darėsi vis labiau statiškesnės ir bereikšmės.

Tačiau tai buvo ten, už vandenyno. Vadovaujantis estetiško, harmoningo ir gražaus kūno devizu, 1968 metais Lietuvoje (Palanga) įvyko pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras („Amber Prix International“). Simboliška, tačiau FRENKO ZEINO plakatas ilgus metus puošė šio reguliariai pravedamo turnyro sceną, tuo pabrėždamas šių tarptautinių varžybų kryptį.

 

Kultūrizmas, kaip ir kitos neatitinkančios tarybinio supratimo „vakarietiškos“ sporto šakos, TSRS buvo uždraustas ir persekiojamas. Niekas buvusioje Sovietų Sąjungoje nedrįso pasipriešinti valdžios nuostatai ir organizuoti varžybų, todėl ilgą laiką Lietuvoje vykdomi „Gintarinio prizo“ turnyrai buvo neoficialiais TSRS atletinės gimnastikos (taip buvo pavadintas  kultūrizmas) čempionatais. Bandyta ir juos drausti, tačiau surinkti sportuojančiųjų parašai ir eilė kreipimųsi į aukščiausias TSRS valdžios institucijas bei spaudą davė rezultatus ir „Gintarinio prizo“ turnyrus paliko ramybėje. „Perestroikos“ laikais panaikinus draudimą, TSRS Goskomsportas, įvertindamas „Gintarinio prizo“ turnyrų reikšmę ir tęstinumą, prilygino juos TSRS čempionatui ir, baigiantis aštuntam dešimtmečiui, ėmėsi suteikinėti turnyro nugalėtojams sporto meistrų vardus. Pirmuose turnyruose rungtyniavo tik vyrai, tačiau prieš du dešimtmečius buvo įvestos ir moterų kategorijos.

 

Šiandien kultūrizmas yra statiškas ir tikrieji kultūristai dažnai panašūs į nerangius meškinus. Fantastiškos raumenų apimtys, silikonai – įprastas kasdieninis kultūrizmo reiškinys.

 

Ilgus metus kurdami sudėtingas ir malonias akiai pozavimo programas, talentingi treneriai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Česlav Tamulevič)  ir VITALIJUS ASOVSKIS (Vitalij Asovskij) sukūrė seniau garsėjusią „Vilniaus mokyklą“. Jų pasekėjai norėjo turėti FRENKO ZEINO figūrą ir puikiai pozuoti. Abiejų trenerių sukurtos pozavimo programos buvo tikrais sceninio meno kūriniais, kuriais žavėjosi tiek publika, tiek specialistai. Programos palikdavo tokį įspūdį, kad jų įkvėpti, to meto treneriai ir organizatoriai kūrė savarankiškas pozavimo meno mokyklas: Maskvoje - VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Vladimir Šubov), Krasnojarske - NIKOLAJUS MALYŠEVAS (Nikolaj Malyšev), Minske - VALERIJUS BOGDANOVIČIUS (Valerij Bogdanovič) ir  VLADIMIRAS ALEKSANDROVIČIUS (Vladimir Aleksandrovič), Ukrainoje - VALERIJUS LUCAKAS (Valerij Lucak) ir ARKADIJUS KAŠANSKIS (Arkadij Kašanskij). Daugelis to meto garsių sportininkų išaugo „Vilniaus mokykloje“. Šiandien populiariausias kultūristas OLEGAS ŽURAS ( Oleg Žur) kadaise irgi buvo V.ASOVSKIO mokiniu ir, priešingai nei dabar, atlikdavo sudėtingas patrauklias akiai dinamiškas programas.

 

Jau minėjome, kad fitneso pavadinimas atsirado vėliau, o tada tai vadinosi „atletine gimnastika“ ir svarbiausiu vertinimo kriterijumi buvo kūno ir raumenų estetika, harmonija, grožis bei mokėjimas tą grožį pademonstruoti sąsajoje su muzika. Varžybose balais buvo vertinama laisvoji pozavimo programa, o tai skatino sportininkus ir trenerius nestovėti vietoje ir tobulėti.  „Gintarinio prizo“ turnyruose vertinant sportininkų atliekamas programas, dažnai nugalėdavo atletai, kurie nepasižymėjo dideliais raumenimis, nes „gigantai“ mažai laiko skirdavo pozavimui, ant scenos elgėsi neužtikrintai ir nekaip atrodė. Užtai atstovaudami labai kokybiškas vidutines raumenų apimtis pozavimo technikos virtuozai, palydimi netylančios publikos ovacijų, „gigantams“ nepalikdavo nė menkiausios galimybės laimėti. Gerai paruošta pozavimo programa lėmė pergalę ir šlovę ne vienam praeities atletui (pav. vilnietis EUGENIJUS GORELIKAS (Jevgenij Gorelik) taip tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ čempionu 1981 metais, o kaunietis VLADAS KAPCEVIČIUS 1980 m.).

 

Šiuo metu tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras yra viena seniausiai pasaulyje rengimų reguliarių varžybų.  Pirmu absoliučiu „Gintarinio prizo“ nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS. Vėliau tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempionų laurais dabinosi daug praeityje ir dabar garsių atletų. Nors kai kurie iš jų vėliau nuėjo į kultūrizmą (NATALIJA MURNIKOVIENĖ, OLEGAS ŽURAS, VLADIMIRAS DUBININAS, SERGEJUS OGORODNIKOVAS, abu OLEGAI ŽURAI (iš Lietuvos ir iš Ukrainos), OLEVAS ANUSAS), tačiau daugelis liko  ištikimi  estetiško ir harmoningo kūno idealams.

 

Pirmojo Europos fitneso čempionato organizatoriai (EDMUNDAS DAUBARAS, latvis OLEGAS BURINSKIS, italas BIAGIO FILIZOLA) turėjo minčių „Gintarinio prizo“ turnyro tradicijų nebetęsti ir turnyrą pakeisti Europos čempionatu, tačiau, atsižvelgdami į senojo turnyro reikšmę ir vaidmenį sporto istorijoje, vienbalsiai nutarė „Gintarinį prizą“ organizuoti ir toliau. Kasmet turnyre dalyvaujančių šalių skaičius ir sportininkų lygis būna įvairus, tačiau šiandien ne visos tarptautinės sporto organizacijos net Europos čempionatais gali lygintis su „Gintarinio prizo“ turnyru, jau tapusiu gyva mūsų sporto istorija.

 

 

WFF ĮKŪRIMAS

 

Tarptautinės WFF (World Fitness Federation) istorija tampriai susijusi su visomis kitomis giminingomis tarptautinėmis sporto organizacijomis. Labiausiai šios sąsajos pastebimos su NABBA – eilė nacionalinių NABBA prezidentų atskirose šalyse kartu yra ir nacionalinių WFF padalinių vadovai. Tačiau WFF vienokie ar kitokie ryšiai sieja ir su IFBB, WABBA, IBFA, IFA, ICF, ANB, „Pageant“, „Fame“, „Ms.Fitness“, kurios nelieka nuošalyje, seka WFF veiklą, kopijuoja geriausias (jų nuomone)  WFF darbo puses. Kai kurie visų šių tarptautinių organizacijų sportininkai dalyvauja WFF varžybose. WFF ir toliau lieka draugiška ir atvira visoms kultūrizmo ir fitneso organizacijoms.

 

Daugiau nei prieš du dešimtmečius vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J.Hoffmann) Eseno (Vokietija) tarptautinių sporto parodų - mugių metu kasmet rengdavo moterų fitneso pasaulio čempionatus „Miss Figure World Championship“.

 

1996 metais Frankfurte prie Maino (Vokietija) įvyko tarptautinės WFF kongresas, kur pasaulinės WFF - International federacijos prezidentu buvo išrinktas KLAUSAS HOFMANAS, o vice prezidentu EDMUNDAS DAUBARAS. Kongresas nutarė išplėsti WFF veiklą, varžybose įvesti naujas kategorijas ir pogrupius.

 

 

„EUROSPORT“ TELEVIZIJA

 

Laikotarpiu nuo 1996 iki 1998 metų WFF - International glaudžiai bendradarbiavo su „Eurosport„ televizija. Bendradarbiaujant 1997 metai buvo ypač sėkmingi – tais metais „Eurosport“ televizija WFF renginius transliavo net septynioliką valandų.

 

 

KULTŪRIZMO UŽDARUMUI FITNESAS PRIEŠPASTATĖ MASIŠKUMĄ

 

Iki 1998 metų WFF pasaulio čempionato Palangoje WFF varžybos, kaip ir kitų tarptautinių organizacijų, nepasižymėjo dalyvių gausa. Renginys Palangoje surinko net šimtą aštuoniasdešimt dalyvių. Čempionato vadovai susidūrė su tam tikrais nenumatytais organizaciniais klausimais, kuriuos reikėjo operatyviai spręsti. Neįprasta dalyvių gausa kai kuriose kategorijose sunkino teisėjavimą ir griovė numatytus laiko grafikus. Po čempionato vykęs pasaulinis kongresas sprendė, ar ateityje riboti dalyvių skaičių oficialiuose fitneso čempionatuose, ar, ryšium su sparčiai augančiu fitneso populiarumu ir nuolat augančiu dalyvių skaičiumi, įvesti dar daugiau kategorijų ir amžiaus grupių. Kongresas pasirinko antrą variantą.

 

 

WFF EH

 

Tarptautinės WFF veikla sparčiai plito ir stiprėjo. Organizaciją papildė naujos narės (kaip ir kitose tarptautinėse sporto organizacijose – tai buvusios socialistinės šalys ir buvusiomis TSRS Respublikos). Krentant kultūrizmo populiarumui pasaulyje, WFF augimas buvo aiškiai matomas. Siekiant pagerinti  besiplečiančios WFF - International organizacijos darbą, 1999 metais įkurta ir įregistruota WFF EH (Eastern Hemisphere) organizacija, kurios prerogatyva buvo vadovauti Europos šalių nacionalinėms organizacijoms bei kasmet rengti WFF Europos čempionatą. WFF EH veikla buvo tokia aktyvi, kad jau greitai ši peraugo į savarankišką tarptautinę organizaciją su atitinkamu statusu bei registravimu (registravimo pažymėjimas, emblema, įstatai, varžybų taisyklės, antspaudas, sąskaitos ir kt.). WFF EH prezidentu išrinktas EDMUNDAS DAUBARAS,  vice prezidentu latvis OLEGAS BURINSKIS (Oleg Burinskij).

 

WFF - International ir WFF EH savo veikla ir darbo organizavimu labai persipynusios. 2003 metais Vokietijoje įvyko bendras abiejų organizacijų Kongresas, kuriame buvo pasiskirstyta darbo sferomis: nutarta, kad WFF EH kasmet organizuos WFF pasaulio ir Europos čempionatus, o WFF - International rengs tarptautinį WFF „Universe“ turnyrą.

2004 metų WFF pasaulio čempionatas Vilniaus kongresų rūmuose surinko beveik penkis šimtus dalyvių, kurie rungtyniavo devyniasdešimt šešiose kvalifikacinėse kategorijose ir amžiaus grupėse. Vienu metu vyko net keli pasaulio čempionatai:

• Pasaulio mėgėjų čempionatas absoliučiose kategorijose
• Pasaulio jaunių mėgėjų čempionatas
• Pasaulio jaunimo mėgėjų čempionatas
• Pasaulio veteranų mėgėjų čempionatas
• Pasaulio neįgaliųjų mėgėjų čempionatas
• Pasaulio porų mėgėjų čempionatas
• Pasaulio profesionalų čempionatas

 

WFF PROFESIONALŲ LYGA

 

Tuo metu, kai IFBB federacija savo profesionalų lygoje laikosi masiškumo politikos, kai profesionaliu kultūristu galima lengvai tapti netampant pasaulio čempionu (kaip buvo anksčiau), WFF EH  įsteigė profesionalų lygą. Profesionalūs fitneso sportininkai varžysis keturiose absoliučiose kvalifikacinėse kategorijose – po dvi moterų ir po dvi vyrų (vyrų – fitneso ir kultūrizmo, moterų – fitneso ir kultūrizmo). Po dvi kategorijas įsteigta todėl, kad vis daugiau kultūristų iš įvairių tarptautinių sporto organizacijų dalyvauja WFF renginiuose. WFF profesionalų lygos direktoriumi išrinktas Rusijos WFF prezidentas, WFF EH generalinis sekretorius ANDREJUS BASOVAS (Andrej Basov). Jei WFF - International neleidžia kultūristams dalyvauti savo varžybose, tai WFF EH, priešingai, jiems mėgėjų čempionatuose yra įsteigusi „ekstrimalaus fitneso“ kategoriją. WFF Europos ar pasaulio čempionai, sumokėję penkiasdešimties JAV dolerių metinį mokestį ir įgiję WFF profesionalo kortą, gali tapti WFF profesionalu ir dalyvauti WFF profesionalų renginiuose.

 

 

PERSPEKTYVA

 

Šiandien WFF, skirtingai nuo visų tarptautinių kultūrizmo ir fitneso organizacijų, siekia aiškiai užsibrėžtų ateities tikslų. Šie tikslai realiai apčiuopiami – mėgėjų pasaulio čempionatas vėl Vilniuje, profesionalų pasaulio čempionatas Maskvoje. Įvairių šalių nacionalinės federacijos jau pareiškė norą organizuoti 2006 metų čempionatus. Aiškiai matosi didžiulė šios dienos tarptautinė kultūrizmo betvarkė. Neseniai IOC (International Olympic Committee) dar kartą atsakė IFBB federacijai dėl kultūrizmo pripažinimo. Gaila, tačiau tai neigiamai atsilieps ir visoms kitoms giminingoms sporto organizacijoms.  Tačiau, fitnesas – kita, savarankiška sporto šaka. Tarptautinių fitneso organizacijų vadovai planuoja toliau tęsti dialogą siu IOC.

 

WFF pasaulio čempionato organizaciniam komitetui, kaip ir 2004 metais, vadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministras p. ALGIRDAS BUTKEVIČIUS, jį pavaduoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras p. GEDIMINAS KIRKILAS.

 

Neseniai Lietuvos „ELTA“ konferencijų salėje vyko 2005 m. WFF pasaulio čempionato pristatymas. Pristatyme pasisakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius p. VYTAS NĖNIUS, organizacinio komiteto nariai bei eilė čempionato rėmėjų.